Vyriškis Usūrinis Kumštis su drauge Vilma kartu dviese dažo savo namų kaime vieną kambarį
Neparduodama
Mokinio Usūrinio Kumščio tolesnis gyvenimas iškart po „Profkės“ baigimo. Taigi, jau dar tų pačių 2006 metų gegužės mėnesiui baigiantis, Kupiškio rajono Mičiūniškio kaime pas jauną vyriškį Usūrinį Kumštį jo namuose gyvenanti draugė, mergina Vilma jau kone visiškai pilnateise šių namų gyventoja buvo pagaliau tapusi. Iki tiek, kad iš jo namų kaime su autobusu rytais vis važinėti į savo tolesnius antrakursės virėjos profesinius mokslus Kupiškio miesto „Profkėje“, o paskui vakare ir vėl autobusu atgal grįžti Vilmai jau buvo tapęs kaip savaime visiškai įprastas gyvenime dalykas. Tiesa, didžiausia bėda jiems buvo ta, kad Usūrinis ir toliau vis dar neturėjo jokio naujo darbo, negalėjo jo rasti ir namų kieme tebestovėjo tik vienintelis jų turimas automobilis, kurį toliau dažniausiai vienas sau vairuodavo Usūrinio tėtis Juozas. Bet nepaisant tokių gyvenimo sunkumų, Usūrinio ir jo mylimosios Vilmos tarpusavio santykiai dar labiau tapo rimtesni, iki tiek, kad šio mėnesio pabaigoje ta Vilma vieną savaitgalį, būdama laisva nuo pamokų, net ir drauge su mylimuoju jo šeimos namų kambaryje dviese su teptukais ir voleliu dažė dažais visas sienas, o likę Kumščių šeimos nariai – paties Usūrinio tėvai iš arti viską gyvai stebėjo, gyrė šios Usūrinio poros atliekamą darnų darbą ir jau visai drąsiai pačią Vilmą namuose bandė vadinti savo tikra būsimąja marčia.
