Prie pat vaikystės žaidimų namelių kieme greta stoviniuoja jų savininkas, trylikametis berniukas
Neparduodama
Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš, tuomet dar visai būdamas realiai vaikas, leidau savo laiką per mokyklines vasaros atostogas, dar vis tebesitęsiant tai 1997 metų vasarai. O nors ir vienišai, bet kartu, galima taip teigti, ir visai smagiai įdomiai, išskirtinai. Po tų skaudžių praeitais metai čia įvykdytų savo mano žaislų naktinių vagysčių, šiemet daugiau jau nė sykio tie bakšėniečiai vaikai į mano namų kiemą nebekišo savo nosių, nuo dabar tie visi kiemo centre, po obelimi ir šalia serbentų krūmo stovintys iš plytų pastatyti mano vaikystės žaidimų namelių buvo tik mano ir mano vienintelio asmeninės valdos. Kur aš galėdavau tiek ir savo senus likusius, plastikinius žaislus lauke, po jaukia ir saugia nuo lietaus pastoge apgyvendinti, tiek ir paties kurtas popierinių žaislų iškarpas, tiek ir visokias kitokias savo turimas vaikiškas mašinėles. Šią plytų namelių kiemelio vietą aš vadindavau Neverauskų šeimos sodybos vieta. O aplinkui šią įsivaizduojamą kaimo sodybą plytėjo aplinkui ir tos šeimos „dirbamos žemės laukai“ – mano paties rankomis su kapliu iškapliuotos žemės ploteliai, kuriuose aš su savo žaislais traktoriukais irgi žaisdavau ir vaidindavau žemės ūkio darbus laukuose – arimą, javų sėją, javapjūtę. Dėl vadinamosios „javapjūtės“ turėjau jau specialiai savo rankomis susikonstravęs iš atskirų žaislų fragmentų į tikrąją techniką panašius mažus „javų kūlimo kombainus“, juos stumdydavau tose savo dirvose, burgzdavau su burna imituodamas tikrojo kombaino „Niva“ laukuose skleidžiamą galingą ūžimą, o su kita ranka paeiliui jau nuravinėdavau savo toje dirvos vietoje jau savaime priaugusius augalus, tik ten, deja, būdavo augę visai ne kokie kviečiai ar rugiai, o mano paties iš anksto rankomis pasėtos balandos ir kitos piktžolės. O aš įsivaizduodavau jas esant mano paties užaugintais, tikrai javais. Taigi, taip ir žaisdavau ten žemės ūkį, kai matydavau iš šalies, kaip vyksta tikrieji darbai mano tėvų laukuose, kaip ten realiai būna kuliami
