Savas Kupiškio Profkės mokslų prisiminimas apie mano pačią pirmutinę rugsėjo dieną miesto mokykloje
Neparduodama
Mano seni savi prisiminimai apie tai, kaip aš mokiausi Kompiuteristu Kupiškio Profesinėje mokykloje. Iš pirmųjų mokslo metų. Gan ilgą laiką nuo pat savo Salamiesčio pagrindinės mokyklos baigimo dienų buvau nieko gero neveikęs savo gyvenime, tuščiai švaisčiau laiką, kaip sakant „per ilgai durnių voliojau“, bet galop nusprendžiau ir vėl pabandyti pradėt iš naujo kažką mokytis. Tad dėl to ir pasirinkau sau Kompiuteristo profesijos mokslus Kupiškio Profesinėje mokykloje. Su naujais mokslais šioje mokykloje aš oficialiai susipažinau jau 2005 metų rugsėjo 1 dieną, kai visuotinai vyko naujų mokslo metų atidarymo šventė, o aš irgi jau buvau spėjęs patekti į mokyklos kiemą, į patį šventės sūkurį, kur būriavosi jau ir daugybė kitų mokinių, vaikinų ir merginų, vyresniųjų ir naujokų. Atsimenu, kad tai buvo labai gražus ir saulėtas rudens rytas, saulė vaiskiai švietė danguje, o šiame kieme, skirtingomis grupelėmis, atskirose vietose stovėjo po būrelį skirtingų profesijų ir grupių mokinių. Aš irgi jau buvau savojo būrelio viduryje, su susidomėjimu apžiūrinėjau savo būsimuosius klasiokus, ypač mergaites, nors ir į pokalbius su jais dar vis ir nesileidau, nedrįsau. Pamačiau, kad čia yra mišri mokinių grupė, abiejų lyčių, bet taip pat ir patys mokiniai, kaip vėliau paaiškėjo tai, yra ne vienodo amžiaus. Direktoriui pakalbėjus lauke ir viską pristačius, patekome ir į savo būsimą klasės kabinetą pirmame aukšte, susipažinome su būsima auklėtoja, Dalia. Atsimenu, kad sėdėjau kabinete viename suole šalia klasioko Vingerio, auklėtojos prašymu, rašėme kiekvienas prisistatymą apie save, kas esame ir kuo domimės. Pamenu, kad pro duris vidun bandė įlįsti ir kažkoks neva buvęs mokinys, Karoliukas, bet auklėtoja jo nė neįsileido vidun į klasę ir liepė tuoj pat nešdintis tiesiai lauk, jis čia nebepageidaujamas nuo šiol yra...
