Savas Kupiškio Profkės mokslų prisiminimas apie liūdną pavakarę namie, radus kieme elektrikų nupjautą klevą
Neparduodama
Mano seni savi prisiminimai apie tai, kaip aš mokiausi Kompiuteristu Kupiškio Profesinėje mokykloje. Iš pirmųjų mokslo metų. Tai, ką dabar ketinu papasakoti, buvo turbūt viena iš pačių liūdniausių to meto mano paties pavakarių ir asmeninių patirčių. Man tuomet gal bene jau ir antroji savaitė iš eilės buvo ėjusi naujuose savo paties Kompiuteristo profesijos moksluose, rytais vykdavau su rajono autobusu į mokyklą mieste, o pavakarėmis vėl su kitu autobusu grįždavau namo. Mano namuose vyko įprasti rudeniniai ūkio darbai – bulviakasis, rugių sėjimas kairėje prie sodybos plytinčiame dirbamos žemės lauke. Mokykloje teko suvokti iškart, kad vien dėl to, kad vis dar namuose neturiu asmeninio stacionaraus kompiuterio, šie mokslai man yra net dar sunkesni, nei mano klasiokams. Bet tikrai nepalyginsi to su stresu, kurį patyriau būtent tą pačią saulėtą rudens pavakarę, kai iš po pamokų su autobusu vėl buvau parkeliavęs iš miesto – dar nė nepriartėjęs prie savo sodybos iš tolo išgirdau garsus, kaip mano namų kieme vis dūzgia motoriniai pjūklai, dėl to tuoj iškart paspartinau savo žingsnį. Ir čia pat, vos įžengęs į kiemą, išvydau mane iškart nemaloniai šokiravusius vaizdus – atvykę elektrikai su savo pjūklais garsiai pjauna palei pat elektros linijas esančias visas aukštai ir žemai esančias šakas, tiesiog vos ne mano akivaizdoje jie jau čia pat kirto ir lazdynų krūmų šakas. Bet skaudžiausias vaizdas, privertęs vietoje mane dėl to net ir trumpam pravirkti, buvo prieš savo akis išvysti elektrikų per pusę be gailesčio nupjautą ir į pievą prie pirtelės nuverstą gulėti kiemo šone augusį aukštą, vis dar žalią klevą. Nors jau antri metai iš eilės tas klevas buvo kažkiek pradėjęs dalinai šakomis džiūti, bet iki tol vis dar puikiai žaliavo, augo ir rodė savo norą toliau gyventi. Tačiau būtent tą popietę atvykėliai elektrikai, iš niekieno neatsiklausę tam leidimo, jau buvo nusprendę to gražaus medžio tolesnį likimą jam nebeleisti gyventi, užuot tik nupjovę jo kai kurias palei pat elektros
