Savas Kupiškio Profkės mokslų prisiminimas apie kabinete su klasioku Aivaru "Wrangler" džipų modelių aptarinėjimą
Neparduodama
Mano seni savi prisiminimai apie tai, kaip aš mokiausi Kompiuteristu Kupiškio Profesinėje mokykloje. Iš pirmųjų mokslo metų. Visas tas pirmasis mokslo metų mėnuo, rugsėjis man prabėgo jau vien lankant kone kasdien savo pamokas naujuose profesijos moksluose, darbo dienomis rytais važinėjant su rajono autobusu į Kupiškį ir vakarais su kitu autobusu jau grįžtant vėl namo. Kadangi dėl savo gyvenime anksčiau padarytų svarbių pasirinkimų, drauge ir vienuoliktos klasės mokslus man eiti nereikėjo, tarp tų profesinių pamokų man neretą dieną būdavo vis ir laisvų valandų, kai aš galėdavau veikti ką norintis. Tuomet arba traukdavau į miestą kur eiti, ar slankiodavau vienas sau mokyklos koridoriais. Kai kurios merginos bandė rodyti man savo dėmesį, bet aš buvau jų atžvilgiu labai jau išrankus dėl bendravimo. Jeigu gerai pamenu, mano naujasis griežtasis Informatikos mokytojas Kęstas mano klasei namų darbus paskirstydavo skirtingus – kas jau turi savo namuose po stacionarų kompiuterį, tam vienokius, o kas dar neturi kompiuterio, kitokius. Pamenu, kad buvau gan maištingas mokinys – nors mokytojai ir liepdavo vienaip atlikti ir pateikti tas atliktas pamokai praktines užduotis, aš, nenorėdamas dar pirkti diskelio „flopiko“, jas atlikdavau, bet atspausdindavau ant popieriaus ir tada atnešdavau. Kaip kad, atsimenu, taip man vieną sykį rugsėjo gale ir buvo, kai rūstusis Kęstas davė mokiniams po užduoti su „Windausų“ piešimo primityviąja programa nupiešti su pele po sienos grafiti piešinį ir jam po to JPG formatu atnešti. Liko labai nepatenkintas, kai aš tą savo sukurtą kompiuterinį grafičio piešinį atnešiau atspausdintą ant popieriaus. Klasėje su savo klasiokais kai kuriais pavyko iškart rasti bendrą kalbą, o su kai kuriais taip ir dar ne. Pametu, vieną vėsų spalio rytą kompiuterių klasėje buvo vėl eilinė pamoka, tuomet visi prie įjungtų monitorių sėdėjome po du, o aš tada buvau įsitaisęs prie naujojo klasioko, iš miesto kilusio vaikino, Aivaro. Tąkart tarp mudviejų kažkaip kalba sukosi
