Autorius Vienaturtis

Savas Kupiškio Profkės mokslų prisiminimas apie ėjimą pėsčiomis namo iš po vakarinio autobuso keliu per Salamiestį

Neparduodama

Mano seni savi prisiminimai apie tai, kaip aš mokiausi Kompiuteristu Kupiškio Profesinėje mokykloje. Iš antrųjų mokslo metų. Kai savojoje mokykloje jau buvau tapęs tuo antrakursiu mokiniu, mano paties mokymosi dienų dienotvarkė nuo pat pirmųjų 2006 metų rugsėjo dienų jau buvo kiek pasikeitusi nuo pirmųjų, praeitų mokslo metų – ir viskas vien dėl to, kad dėl remontuojamos kelio dalies, kertančios Pyvesos upės vagą, dėl ten vykstančių perstatomo tilto per upę darbų, šia kelio dalimi jau nuo rugpjūčio vidurio nebegalėjo vykti joks eismas, ji iš abiejų važiavimo pusių buvo visiškai užblokuota. Rytais savojo rajono autobuso, mane ir kitus kaimų mokinius nuvešiančio tiesiai į mokyklą Kupiškyje, laukdavau savo kaimo pakraštyje, ant kryžkelės, bet ne toje pačioje stotelėje, kaip pernai, o kitoje, atvykęs autobusas mane paimdavo, apveždavo per Salamiestį ir kitus aplinkinius kaimus, ratus ir tik jau tada maudavome keliu tiesiai į patį Kupiškį. O pavakarį, kai po pamokų kitas tarpmiestinis autobusas mane su kitais mokiniais veždavo atgal namo, deja, jis jau tada nebegalėdavo kiek arčiau mano kaimo, kryžkelėje sustoti, o sustodavo ir mokinius, keleivius išlaipindavo Salamiesčio miestelio pačiame jo gale. Kitos išeities neturėjau – tekdavo ir man su kitais išlipti ir visą ilgą kelią per Salamiestį ir už jo traukti tiesiai savo namų link, kitame kaime. Kad būtų man tuomet smagiau eiti, ne tik dairydavausi į šalis, bet dar ir užimdavau savo galvą visokiomis su nuosavos kūrybos kūrimo mintimis – juk ir tada aš rašiau savo kūrybinį Nycių kaimo dienoraštį, kiekvieną dieną grįžęs aš jį vis papildydavau po nauja savo sukurta gyventojų dienos nuotykius aprašančia trumpa pastraipėle. Tą tekstuką sudarydavo maždaug septyni konkretūs sakiniai, kuriuos aš po truputį savo mintyse dėliojau sakinį po sakinio, stengdavausi vis juos įsiminti ir kartoti, kad nepamirščiau visą kelią ir, vos grįžęs namo, juos tuoj pat užsirašyčiau į savo tą dienoraščio sąsiuvinį. Toks tai buvo mano kasdienis kūryb

Savas Kupiškio Profkės mokslų prisiminimas apie ėjimą pėsčiomis namo iš po vakarinio autobuso keliu per Salamiestį

Vienaturtis

Apsaugos kodas