Prisiminimas apie šienapjūtę kaimo pakraštyje ir darbą vis galvojant apie "Hario Poterio" knygas
Neparduodama
Leiskite jums papasakoti ir savo jaunystės laikų vieną iš įdomesnių asmeninių prisiminimų. Tai vyko 2012 metų vasarą, kai aš seniai buvau jau visiškai subrendęs vyras, bet kartu ir vėl ir vėl linkęs vis sukti į „eskapizmą“, kas rodo kai kuriuos to meto mano padarytus pasirinkimus. Mane tuo metu kankino ne tik natūralus ir stiprus romantiškų santykių trūkumo alkis, nes neseniai nutrūko mano turėti santykiai su mergina iš miesto, bet ir visai gan įdomus literatūrinis alkis. Jį galima paaiškinti tai, kaip labai stipriai būtent tuo pat metu buvau pradėjęs mėgti skaityti „Hario Poterio“ serijos knygas – vieną po kitos, nors iki to laiko buvau iš įpročio linkęs manyti, kad tai tėra tik vaikiškos ar paaugliškos knygos. Kai tik pradėjau jas paeiliui skaityti nuo trečiosios pirmąkart sausio mėnesį miesto knygyne įsigytos, skaitydamas savyje įsitikinau – nieku gyvu taip nėra, šios knygos yra tokio gero įdomumo ir gerumo, kad jas gali laisvai skaityti net ir toks suaugęs vyras, kaip aš pats. Pradėjau tas taip greitai iš eilės skaityti, kad vienos jau nė iš tolo nebepakako – taip paeiliui pas mane namuose atsirado ir pirma, antra, septinta knygos. Šioji istorija mane buvo tuomet įtraukusi kone su absoliučia jėga. Bet šalia knygų skaitymo ir kūrybos kūrimo dar vyksta gretimai ir įprastas kaimo gyvenimas, sunkūs lauko darbai, kaip antai vasaros šienapjūtės darbai, vykstantys prie pat mano sodybos esančiose pievose, bet ir kitose mano kaimo vietose, pavyzdžiui, tose, kurios plyti kaimo pietiniame pakraštyje. Atsimenu, buvo tąkart jau ir liepos mėnesio pati pradžia, rami saulėta popietė, kai aš su savo mama ir patėviu vėl, eilinį sykį prie traktoriaus ir šieno preso gale prikabintoje priekaboje čionai atvažiavome parsivežti namo sudžiovinto šieno briketų – „kitkų“. Važiuojant po lauką mama jas paima išlendančias iš transporterio galo, aš jas paimu ir eilėmis kraunu priekaboje, tačiau tuo pat metu mano mintys sukasi visai kitur – svajoju ir planuoju, kaip norėčiau tuoj įsigyti dar
