Batuotas ir Ksena Katinai lankosi miesto gastronomijos renginyje ir čia sutinka savo draugę archeologę Luną
Nycių kaimo gyventojai, turtuoliai Batuotas ir Ksena Katinai ir vėl šįsyk bandė nė už ką neleisti savo laiko veltui ir, pasinaudoję proga, irgi taipogi nudūmė pavakarę tiesiai į patį Kupiškio miestą, kurio centre jau ir vyksta gan triukšmingas renginys, skirtas pradėti gan grandiozinei būsimai miesto „Salos šventei“. Ten, tame miesto centre dar net nespėjus pasiekti pačios vietos, jau iš tolo buvo girdėti šurmulys ir garsios kalbos, o pasiekus pačią centrinę aikštę pasimatė, kas iš tikro ten dabar vyksta – renginys, skirtas gastronomijai ir skirtas būtent įvairių valgių ir skonių degustavimui, paragauti čia pat ruošiamų įvairių patiekalų, vietoj kepamų picų ir netgi lietuviško naminio alaus. Kol vedėja renginio lakstė visur aplinkui su mikrofonu rankose ir kalbino atėjusius ir ant kėdžių susėdusius miestiečius, atvykę čia į gyventojų būrį nyciečiai Katinai irgi taip pat bandė įsiterpti į gausų gyventojų būrį, čia pasisukioti ir kažką naujo tikrai įdomaus nuveikti. Ir patys jie šį bei tą skanaus vis spėjo pasičiupti sau į burną. Miestiečių nei Rubliauskų, nei Šunėnų čia taip ir nesutiko, bet užtat ėmė ir pamatė vieną pažįstamą veidą, kurio šioje vietoje visai nebuvo laukę – iš Panevėžio atvykusią jų draugę, archeologę Luną Dragonienę. Ji buvo su ilga, žalia suknele, palaidais plaukais, su platforminėmis basutėmis ir atvažiavusi būdama visai viena. Aiškiai matėsi visos tatuiruotės pas ją ant rankų ir kojų. Pasirodo, ji čia ir atvyko būtent dėl to, kad vyksta su maisto ragavimu susijęs viešas renginys. O tai būtent dabartiniu metu ir keistai suvedė vėl šiuos tris senus draugus, ir tai buvo jiems smagu... 2026 m. liepos 17 d.
